BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija

Šiandien kelyje klausydamas LR1 laidos „Žinių amžius“ pirmą kartą išgirdau apie Kultūros paveldo skaitmeninimo koncepciją. Bene svarbiausias dalykas, ką yra patvirtinusi Vyriausybė, tai kultūros paveldo objektų sąrašas, kuriuos vėliau ar anksčiau ruošiamasi pradėti skaitmeninti:

<...> įvairūs materialūs ir nematerialūs visuomenės ir žmogaus veiklos kūriniai: archeologiniai radiniai, meno kūriniai, rankraščiai ir publikuoti leidiniai, daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę, filatelinę vertę, kultūros reiškinius fiksuojantys dokumentai – rašytiniai šaltiniai, fotografinė, vaizdo ir garso medžiaga, Nacionalinio dokumentų fondo dokumentai, tradicijos, papročiai, tarmės, vardynas, liaudies kūryba, etninės kultūros pavyzdžiai, kiti kultūros paveldo požiūriu reikšmingi objektai. Kultūros paveldo skaitmeninimo objektais taip pat laikomi kultūrinę ir mokslinę vertę turintys gamtos paveldo pavyzdžiai.

Dabar pradėti darbai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir, kiek supratau, Lietuvos valstybės istorijos archyve. Būtent šio archyvo medžiagos itin laukčiau – tai Romos katalikų bažnyčių gimimo, santuokos sakramentų ir mirties metrikų iš XIX ir ankstesnių amžių. Tai būtų puiki medžiaga giminės medžių paišymui ir savivokos skatinimui.

O kol kas galime naršyti po darbinį skaitmeninimo darbų portalą www.epaveldas.lt.

Rodyk draugams

Blogerių teisė rašyti apie azartinius lošimus: VLPK prieš alfa.lt ir Andrių Tapiną

Kaip delfi.lt jau paskelbė, Andrius Tapinas uždarė savo blogą www.blogas.lt/tamsusis, kuriame nuosekliai plėtodavo mintis apie savo patirtį, lošiant pokerį – azartinį lošimą. Andrius Tapinas paskutiniame savo blogo įraše (pagal „Google“ išsaugotos kopijos duomenis) spalio 24 dieną pateikė priežastis (atrinkta ir paryškinta mano):

<...> Pastarosiomis dienomis Tamsusis sužinojo daug visokiausių naujienų. Pavyzdžiui, kad portalas, kurį laiką publikavęs švarias naujienas – švarias, aš turiu omeny, nesusietas su jokia lošimus organizuojančia bendrove – turi problemų su Valstybine lošimų priežiūros komisija. Taip pat, kad šią instituciją kažkas informavo ir apie šio blogo egzistavimą, pateikdami jį kaip žalingą azartinių lošimų propagandos įrankį, žalojantį protus ir skatinantį prasilošti, susigadinti gyvenimus ir panašiai. Šitas blogas visuomet buvo laikomas švarus, tolimas nuo bet kurios su azartiniais lošimais ar pokeriu susijusios bendrovės, niekada neturėjo jokių linkų ar reklaminių bannerių, nors buvo sulaukta ne vieno tokio pasiūlymo. Blogas buvo asmeninės nuomonės išraiška ir turbūt reikėtų ilgai ieškoti kurį Azartinių lošimų įstatymo straipsnį jis teoriškai galėjo pažeisti. Bet yra kaip yra. Įstatymus reikia gerbti, bet negali tylėti, matydamas, kaip dviveidiškai jie yra traktuojami.



Komisija skelbia karą portalams ar asmeniniams svetainėms ir dienoraščiams ir triuškina juos pasitelkusi visą savo galybę. Bet Vilniaus gatvėse važinėja troleibusai su atvira lošimų bendrovių reklama, jų logotipai tarsi nekaltai pasirodo televizijos eteryje, sporto varžybų metu sukasi lažybų bendrovių tiesioginiai pasiūlymai lažintis, į lažybų punktus ir lošimų namus be jokių problemų užsuka nepilnamečiai, nors tai yra bene pats grubiausias koks gali būti įstatymo pažeidimas. Ir dar būtų galima vardyti ir vardyti. Tie, kurie žino, kokią laidą reikia žiūrėti netrukus ten turėtų pamatyti specialų tyrimą apie lošimų verslą ir jo užkulisius.



<...> Tamsiajam nėra laiko ir nori leisti ilgas valanda įrodinėjant, kad nėra jo internetinis dienoraštis šėtono įrankis, tikrai yra prasmingesnių ir įdomesnių būdų leisti laiką.  Man buvo smagu čia rašyti, dalintis patirtimi ir naujienomis, pasikeisti nuomonėmis ir pačiam sužinoti kažką naujo. Iš to, kad blogo lankomumas nuo keliasdešimties unikalių kasdienių lankytojų balandį per nepilną pusę metų išaugo iki daugiau kaip keturių šimtų pagal Statcounterio duomenis, parodo, kad kažkiek įdomu ir naudinga buvo ir jums. <...>

Istorija prasidėjo rugpjūčio 28 dieną, kai Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Janulis interneto portalui alfa.lt atsiuntė raštą, kuriuo informavo, jog atliekamas tyrimas dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318 straipsnį, konkrečiai – dėl interneto portalo skilties „Alfa pokeris“.

Komisija remiasi Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi (paryškinta mano):

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.

Iš karto paminėsiu, kur klysta komisija – itin lanksčiai ir plačiai taikydama reklamos sampratą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (paryškinta mano):

Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Andriaus Tapino paskutinio blogo įrašo akcentai aiškiai rodo, jog komisija perlenkia lazdą – nei blogas, nei interneto portalo skiltis nėra susijusi su autoriaus komercine ar profesine veikla. Atvirkščiai – tai pomėgis, laisvalaikis. Juo labiau, kad ir autorius pabrėžia, ir lankytojai pritaria, jog jokio tiesioginio skatinimo nebuvo.

Akivaizdu, jog komisija pažeidė ar bent siekia smarkiai apriboti (ypač – precedento prasme) tiek interneto portalo, tiek autoriaus savairaiškos laisvę. Tą ir minėjau Rasai Lukaitytei minėtame delfi.lt tekste (paryškinta mano):

<...>

Tuo tarpu Liutauras Ulevičius, pats rašantis interneto dienoraštį ir Mykolo Romerio universitete rengiantis daktaro disertaciją apie teisinį elektroninės žiniasklaidos statusą, DELFI sakė manantis, kad būtina ieškoti balanso tarp saviraiškos laisvės ir visuomenės interesų apsaugos. Jis būtų linkęs palaikyti kolegą blogerį.



„Aš iš bendrojo išsilavinimo manyčiau, kad draudimas reklamuoti azartinius žaidimus turėtų galioti tik juridiniams asmenims, jeigu fiziniams asmenims uždrausime kalbėti apie azartinius lošimus, tai čia bus totalus saviraiškos laisvės draudimas, kuris nedera su apskritai bet kokia sveika logika. Tada turėtume uždrausti kalbėti ir apie stalo žaidimus“, – sakė jis.



L. Ulevičius sutinka su Žurnalistų etikos inspektoriumi, kuris yra pateikęs tinklalapiui blogas.lt prašymą panaikinti vieną blogų  [nuoroda į platesnį atvejo nagrinėjimą], nes jame talpinta informacija apie sprogmenų gaminimą, tačiau abejoja, ar šiuos du atvejus galima sulyginti.

<...>

P.S. išsamią teisinę situacijos aplinkybių analizę pateiksiu artimiausiomis dienomis

Papildymas, 17:35

Įdomu, jog kažkuo panašus ginčas jau buvo kilęs Farmacinės veiklos įstatymo atveju. Svarbi LR Konstitucinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 dienos Nutarimo ištrauka:

<...>

6.2. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą - konstitucinę vertybę, gali būti įstatymu tam tikru mastu ribojama ir informacijos laisvė (kaip minėta, apimanti inter alia reklamos laisvę). Tačiau toks šios konstitucinės laisvės ribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, o pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas, reklamos (kartu ir informacijos) laisvę įstatymu ribodamas tam, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų išlaikyta protinga pusiausvyra tarp Konstitucijoje valstybei nustatyto įpareigojimo rūpintis žmonių sveikata ir žmogaus konstitucinės teisės ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti. Informacija, taip pat ir reklaminio turinio, negali būti ribojama vien dėl to, kad, įstatymų leidėjo nuomone, ji žmonėms nėra naudinga, nors ir nėra jiems žalinga. Pažymėtina ir tai, kad reklamą riboti selektyviai, t. y. riboti jos skleidimą ir (arba) gavimą vienais šaltiniais ir neriboti skleidimo ir (arba) gavimo kitais šaltiniais, galima tik tada, kai toks diferencijuotas ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Ypač pabrėžtina, kad įstatymais nustatyti reklamos laisvės ribojimai pagal Konstituciją negali būti didesni nei būtina inter alia žmogaus sveikatai apsaugoti.

<...>

Rodyk draugams

alfa.lt apie populiarėjančius blogus

Akivaizdu, kad toprss.lt atsiradimas tapo netikėta killer-application Lietuvos blogosferoje. Tiek pokalbiuose su kolegomis blogeriais (kuriems dabar garbės reikalas pamatuoti save bendrame fone), tiek ir mano paties elgesys, pagaliau įsidiegiant feedburner'į, tiek ir didėjantis žiniasklaidos dėmesys, kurį pritraukė tas pats klausimas „Kas geriausias?“.

Taigi, kartu su Arnoldu pakomentavome, kaip kyla šviesi saulė blogosferos karalystėje :) Andriaus Syto tekstą skaityti čia.

Rodyk draugams

Tarnų kišenių gylis

Kiek savo vaikams skiriate arbatpinigių? O kiek išleidžiate
maistui? Kiek kainuoja kelionė į tėviškę? Visuos šiuos klausimus galite
atsakyti gana lengvai. Tačiau tikrai neatsakytumėt, kiek kainuoja jūsų vaikų
mokytoja, kiek pinigų visi kartu išleidome žemdirbių
užpakalių valymui
(šiuolaikiškai tariant – kaimo plėtrai), kiek iš tiesų
kas mėnesį atlyginimo, „kanceliarinių“ išlaidų ir kitų panašiai skambančių
priedų Seimo kanceliarija priskaičiuoja kiekvienam Seimo nariui.

O ar ne mums tarnauja visi šie bendrapiliečiai? Tai kodėl
negalime žinoti, kiek jiems mokame?

Matyt, pirmiausia turėčiau apsidrausti ir pabrėžti, jog
gerbiu kiekvieno asmens privatumą. Tikrai tikrai! Ir Petras, ir Artūras, ir
visi kiti turi teisę turėti asmeninį gyvenimą, į kurį pažvelgti galime tik
tada, kai tie vieši asmenys patys jį atveria ir parodo žurnalų puslapiuose ar
televizijų ekranuose. Ir tai, kad politikas ar biurokratžmogis laisvalaikiu
naršo pažinčių ar net erotinėse, ar net homoseksualų interneto svetainėse yra
visiškai ne mūsų reikalas.

Deja, situacija verčiasi aukštyn kojom, kai pradedame
kalbėti apie viešą erdvę, o tiksliau – valstybės reikalus, kuriuos mes visi kartu
kuriame, mokėdami mokesčius. Būtent mokesčiai, o ne kažkokia išankstinė ir
nenugalima jėga lemia, jog turime sveikatos apsaugą, švietimą, viešą tvarką,
valstybės tarnybas.

Prasidėjusi diskusija dėl 2008 metų valstybės biudžeto atveria
tik labai menką dalį teisybės. Jūs galite sužinoti, kiek valstybė norėtų
išleisti teismų veiklai ar jaunimo reikalams. Deja, ir tai, kiek bus sumokėta
už konkrečios X miesto Y mokyklos langų pakeitimą, ir tai, kokią premiją už sėkmingą
kelionę į asmeninę sodybą
sau pasiskyrė „Valstybės žinių“ leidyklos
direktorius, yra užslaptinta.

O kodėl?

Lietuvoje mokesčius moka šiek tiek daugiau nei milijonas
dirbančiųjų. Teigiama, jog daugiau nei ketvirtadalį iš jų sudaro valstybės
pinigus gaunantys asmenys – iš esmės jie tų pinigų neuždirba, tai mes –
privačiai lenkiantys nugaras – turime atlikti už juos. Ateinančiais 2008 metais planuojama
išleisti daugiau nei 30 mlrd. litų
– beveik po 10 tūkst. kiekvieno Lietuvoje
gyvenančio piliečio ir po beveik 30 tūkst. kiekvieno tuos mokesčius sumokančio.
Ar mes neturime teisės žinoti, kam atiduodame savo pinigus?

Galima būtų ginčytis, ar kelių šimtų tūkstančių valstybės
tarnų finansinių duomenų bazė – didokas informacijos srautas, tačiau tikrai verta
sumokėti dar keletą litų, kad galėtume patikrinti, kiek praėjusį mėnesį gavo
nuolat besiskundžianti savo atlyginimų šeimos gydytoja ar apie kompiuterius
nieko nenutuokianti pensiją stumianti į priekį pradininkų mokytoja.

Ar tai pažeistų valstybės (t.y. – mūsų visų) tarnų
privatumą? O gal tai taptų tuo viešumo taurės lašu, kuris puikiai sustabdytų
visus skundus ir piktnaudžiavimus? Žinoma, derinti šiuos interesus tektų,
tačiau antrojo – skaidraus valstybės lėšų panaudojimo – prioritetas daugiau nei
akivaizdus. Būtent aiškus suvokimas, kam ir kaip, o svarbiausia – už ką? –
atitenka mokesčiai, būtų puiki moralinė paskata juos mokėti. Kol kas visa tai
panašiau į savų pinigų mėtymą į šulinį, kurio dugne juos naktį kažkas
susirenka…

Jeigu šią duomenų bazę papildytų privaloma valstybės tarnų giminystės ryšių bazė ir privalomas išlaidų deklaravimas – manau, tikrai padėtume vargšui Gediminui
išpildyti Ryčiui
duotą pažadą. Bent jau taptų žymiai aiškiau, kad su korupcija kovoja darbais, o ne
žodžiais.

Paskelbta vz.lt

Rodyk draugams

„Vilniaus diena“ apie virtualią tapatybę

Vakar į „Vilniaus dienos“ priedo „eDiena“ straipsnį „Adresas internete – naujoviška tapatybė“ pateko ir kelios mano mintys:


<...>

Viešųjų ryšių konsultantas Liutauras
Ulevičius interneto adresą ulevičius.lt užregistravo prieš pusantrų
metų. Liutauras yra aktyvus interneto bendruomenės narys, rašo savo
interneto dienoraštį. Jis sako, kad tokiam adresui atsirasti buvo
keletas priežasčių.




Pirmiausia, laisvų vardinių adresų
kiekis sparčiai mažėja, be to, šį adresą jis ketina naudoti kurdamas
savo profesinį įvaizdį. Vardinis adresas – galimybė būti dažniau
pastebimam interneto paieškos sistemose ir įtrauktam į jų duomenų bazes.




Anot L.Ulevičiaus, tokie adresai gali
būti naudojami ir asmeniniame gyvenime: nuo giminės susirinkimų
organizavimo iki vaikų ir tėvų socialinių ryšių portalo įkūrimo.


<...> 

   

Jūsų dėmesiui – išsamus mano padrikų pirminių minčių rinkinys:

  • baziniai teiginiai
    • blogerių konferencijoj sakiau: nepažįstu žmonių, kurie nenaudoja interneto
    • tokių nebėra, jei toks kažkas yra - man iš esmės neįdomus/nereikšmingas
    • internete (google'o internete) didžiausia vetybė - nuoseklumas ir sistemingumas
    • virtuali tapatybė - labai svarbus žmogaus gyvenimo biografijos atspindys
    • pavardė.lt domenas - kol kas lengvai gaunama (santykinai mažai kurios pavardės/vardai naudojami), tačiau netrukus taps deficitu
    • pavardė.lt, .com, .asia :) domenas yra bazinė virtualios tapatybės dalis, itin svarbu - galimybė valdyti jos kūrimą (blogai, statinė www info, etc.)
    • lietuvių kalboje problema dėl diakritinių ženklų - ąčęėį… mano siūlymas radikalus - Litnet'as turėtų auto suteikti šveplas formas tiems, kurie išsiperka taisyklingus lietuviškus. dabar turiu pirkti dvi formas, t.y. ulevicius.lt ir xn--uleviius-obb.lt, kas tapatu ulevičius.lt
    • manau, to domeno man reikės tol, kol google'as valdys internete, tai reiškia - labai ilgai. dabar esu kryžkelėje - turiu blogą su dideliu Google PageRank'u ir praktiškai nežinoma asmeninį domeną. ieškau sprendimo, kaip blogas.lt PageRank'ą perkelti sau :)
    • aptikimas pagal pavardę - tai minimalus poreikis, žymiai svarbiau - kad ulevičius.lt skelbiama info įsiraustų giliai giliai į google'ą ir t.t. nes dabar vertę turi tai, ką vertina google'as, o tam reikia nuolatos smarkiai dirbti prie turinio. jeigu tavęs nėra itnernete - tavęs nėra apskritai. jeigu tavęs nepažįsta google'as - tavęs nepažįsta niekas. ypač LT internete –> į mano blogą iš paieškos sistemų lankytoijai 95% ir daugiau - per google. kitos paieškos sitemos lietuvoje yra mizeris totalus
    • neturi savopavardė.lt - esi virtualus lūzeris :) juokas, žinia
  • dėl giminės turto - taip, iš dalies, jau turiu keletą smagių giminės idėjų, bet čia vėl panaši problma su -aitė, -ienė, … galėtų būt analogiškas litnet'o sprendimas.
    kiek ilgai ketinu jį laikyti? kiek turėsiu pinigų ir kiek www/google valdys modernųjį pasaulį - baigsis nafta, baigsis modernus pasaulis, nebereikės ir domeno
  • reziume:
    • tuoj neliks laisvo (liutauras.lt jau nebėra)
    • domenas.lt - virtualios tapatybės bazinis elementas, kita tiek pat svarbi pusė - Google sistemoje kaupiamos sąsajos ir jų kiekybiniai įvertinimai, kuo toliau - tuo labiau šis procesas stiprėja
    • savo profesinio/viešo įvaizdžio kūrimo elementas (išplaukia iš B kaip vienas iš taikymų)
  • apskritai, tavo nuomone, ar vardiniai adresai ilgainiui gali tapti tarsi šeimų virtualiaisiais namais?galimas vystimosi scenarijus, tačiau daugeliu atvejų kiltų problemos. Ulevičių nėra daug, tačiau ką daryt Kazlauskams ar kitiems dažną pavardę turintiems? petras100@kazlauskas50.lt? va čia gresia problema, kaip ateityje dalintis, tai vėl - kas pirmas, tas laimi :) o projektų tikrai daug gali būti - nuo giminės susirinkimų organizavimo ir giminės medžių piešimo (http://geocities.com/liutaurasu/proteviai/) iki integruoto socialinių ryšių tarp vaikų-tėvų palaikymo portalo

Laikraščio PDF versiją galite atsisiųsti iš čia – lapkričio 5 diena, pirmadienis.
Arba skaityti „Kauno dienoje“ ir „Klaipėdoje“.

Rodyk draugams

Žurnalistika. Ar piliečių žiniasklaida išties ranką?


Pirmadienį (lapkričio 5 d.) Europos žurnalistų federacija vykdys akciją  „Stand up for journalism“, kuria siekia atkreipti dėmesį į prastėjančią žurnalistikos kokybę ir žurnalistų teisių padėtį.

Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia viešai diskusijai apie padėtį Lietuvoje. Be to, kiekviena redakcija kviečiama įamžinti fotografijose savo žurnalistų kolektyvą akcijos metu ir atsiųsti šią fotografiją į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Visos nuotraukos bus publikuojamos internete.


Galbūt atsirastų norinčių iš kolegų blogerių sudalyvauti LŽS akcijoje Vilniuje pirmadienį, 11 val. 30 min. Savivaldybės aikštėje? LŽS žada, jog čia rinksis skirtingų kartų ir skirtingų žiniasklaidos priemonių bei iš įvairių Lietuvos vietų atvykę žurnalistai.

Piliečių žiniasklaida, aišku, savo redakcijos neturi, bet lengvai patys galim padaryti nuotraukų koliažą – kaip manot?

Rodyk draugams

Lietuvos valstybės vizija - biurokratžmogių sapnai

Kartais atrandu biurokratžmogių stalčiuose įdomių sapnų. Pora iš jų – Lietuvos valstybės vizija ir Valstybės ilgalaikė raidos strategija.

Ar žinote, jog ilgalaikiai Lietuvos raidos prioritetai yra:

  • žinių visuomenė;
  • saugi visuomenė;
  • konkurencinga ekonomika.

Dar kitas dalykas – kas už mus, t.y. visus piliečius, nusprendė, jog Lietuva siekia Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio? Kuri politinė partija tai deklaravo savo rinkimų programoje? Kur apie tai buvo diskusija?

Rodyk draugams

Pirmoji lietuvė „Playboy“: Tvarijonaitė vs. Masionytė

Kaip senas „Playboy“ fanas, negaliu nepareikšti savo nuomonės ginče, kas krūtesnė – Tvarijonaitė ar Masionytė.

Faktas, kad Masionytė yra pirmoji lietuvė, kurios nuotraukos pasirodė spausdinto „Playboy“ žurnalo puslapiuose.

Galima būtų pastebėt, kad pati Masionytė pripažįsta, jog tai buvo masinė studenčių fotosesija, o tai yra įprasta žurnalo rubrika, kuria girtis nederėtų taip, kaip asmenine.


Patikrinkim. Čia rasite originalų vokiškojo „Playboy“ straipsnį. Akivaizdu, kad lapkričio numeris skirtas gražiausioms Vokietijos studentėms.

O Masionytės nuotrauka, matyt, turėtų paglostyti širdį komplimentų ištroškusiems Lietuvos įvaizdžio kūrėjams :)


Kaip matyti iš Masionytės pasisakymų, jai „Playboy“ ir pinigai, ir smagumas (pilis, kurioje vyko fotosesija), ir draugai.

Čia vėl eilinis klausimas, kur brėžti raudoną liniją. Kaip žinia, Tvarijonaitei  vulgarusis „Hustler“ įtiko…

(tiesa, čia dar neatsekiau, ar Jurgita Valts yra Jurgita Tvarijonaitė)

Apie Tvarijonaitės fotosesiją žurnalui galima rasti žinių lietuviškoje žiniasklaidoje,
kuriai giriasi pati Tvarijonaitė.

Realiame pasaulyje žinios nėra tokios
aiškios, kai kurie mini, jog žurnalo archyvuose dūla vos 10
Tvarijonaitės nuotraukų.
Kita vertus, faktai ir įrodymai – dešinėje :) Aišku, lieka neatsakytas klausimas, ar virtualioje erdvėje paskelbtos nuotraukos tiek pat svarios, kiek ir spausdintos.


Pabaigai toks lietuviškas pastebėjimas iš „Lietuvos ryto“ straipsnio:

<...>


Motinai Milda niekuomet nesigyrė, kad fotografams būtų pozavusi apsinuoginusi.


„Dar nemačiau nė vienos nuotraukos, kurioje ji būtų nuoga“, - tikino pašnekovė.

Va dabar tai jau tikrai pamatė, ir daaaaug daaaaug dienraščio skaitytojų. Toks tas mažas šiandien pasaulis.

Rodyk draugams

R. Juozaitis - sukčius, tačiau galbūt naudingas

Įdomu skaityti Rymanto Juozaičio pasakas apie pasitarimus su dukterimi, tačiau radau vertą dėmesio straipsnį „An Ethical Analysis of Regulating Insider Trading“ apie ekonominę tokios transakcijos pusę.

Pirma, reikia skirti keturius skirtingus atvejus:

  Vidaus darbuotojas Pašalinis asmuo
Prekyba, pasinaudojus vidine informacija I

II
Manipuliavimas rinka III IV

Rymantas Juozaitis patenka į I situaciją.

Antra, straipsnio autoriai teigia, jog prekybą, pasinaudojus vidine informacija, nuo manipuliavimo rinka skiria vienas esminis požymis:

  • I ir II atvejais rinkos kaina artėja prie realiosios kainos (tarkim, nuo Pbefore prie Pafter);
  • III ir IV atvejais rinkos kaina tolsta nuo realiosios.

Įdomumas tas, jog I ir II atvejais toks vidaus informacijos panaudojimas iš esmės gina kitų akcininkų interesus – t.y. grafike [2] kelias palaipsniui mažina skirtumą tarp t0 taške žinomos informacijos poveikio realiai akcijos kainai (Pafter, kurios rinka dar neįvertinusi). Tada nauji prekiautojai [2] kelio atveju laikotarpyje tarp t0 ir t1 patiria mažesnius nuostolius/pelną, nei momentiškai akcijos kainai pakitus momentu t1.

Aišku, būtų įdomu, kiek tokia teorija teisinga mūsų iš vaikiškų šliaužtinukų neišaugusioje vertybinių popierių rinkoje.

P.S. visas šis įrašas rašytas be etikos/moralės argumentų, negalvojant, kiek Rymantas Juozaitis, pasinaudodamas padėtimi, uždirbo pelno (beje - straipsnyje taip pat įdomi mintis, jog tai gali būti savotiška paskata, leidžianti tokių įmonių vadovams mažinti formalius atlyginimus).

Rodyk draugams

Biblija apie verslumą…

Įdomių minčių yra atskirų autorių darbų rinkinyje, kurį esame įpratę vadinti Šventu Raštu. Pora iš jų radau idealiai tinkančių laukinio kapitalizmo verslininkams ir šiaip visiems žmonėms.

Apd 5

Ananijo ir Sapfyros apgaulė



1 Vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė žemės sklypą. 2 Žmonai pritariant, jis pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį sudėjo prie apaštalų kojų. 3 Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį? Kodėl gi tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilaikydamas dalį gautų pinigų? 4 Argi negalėjai sklypo sau laikyti ir argi pardavęs negalėjai laisvai tvarkytis? Tad kam gi taip sugalvojai savo širdyje? Juk tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“ 5 Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas sukniubo ir mirė. Didi baimė pagavo visus tai girdėjusius. 6 Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo marškomis kūną, išnešė ir palaidojo.

7 Po kokių trijų valandų atėjo Ananijo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. 8 Petras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, – atsakė ji. 9 Tada Petras prabilo: „Kam gi jūs susimokėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“. 10 Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro. 11 Didelė baimė apėmė visą Bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.

Rodyk draugams