BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

AB „Lietuvos energija“ vadovas Rymantas Juozaitis - sukčius?!

Pradžiai – Rymanto Juozaičio akibrokštas:

Faktai:

  1. AB „Lietuvos energija“ 96,51 proc. akcijų paketą 2007 m. birželio 30 dieną dar valdė Lietuvos Respublika;
  2. Rymantas Juozaitis yra AB generalinis direktorius;
  3. Valstybės akcijų paketą valdo LR Ūkio ministerija;
  4. Bendrovės valdybos nariai:
    1. Jurgis Vilemas – pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas;
    2. Rymantas Juozaitis – AB „Lietuvos energija”  generalinis direktorius;
    3. Algimantas Zaremba – Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius;
    4. Marijus Franckevičius – Valstybės įmonės Energetikos agentūra direktorius;
    5. Dominikas Pečiulis – Ūkio ministerijos Įmonių ekonomikos ir valdymo departamento Valstybės turto privatizavimo ir valdymo skyriaus vedėjas;
    6. Vida Dzermeikienė – Ūkio ministerijos Energetikos departamento Elektros ir šilumos skyriaus vedėja.

Pažymėtina, jog Vertybinių popierių komisija buvo paskelbusi geros praktikos pasiūlymą įmonių vadovams susilaikyti nuo sandorių prieš skelbiant esminę informaciją, tad toks Rymanto Juozaičio elgesys net ir formaliai pažeidžia teisės reikalavimus.

Taigi, akivaizdu, kad turim progą įsitikinti valdybos narių sąžiningumu ir griežtai įvertinti AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus elgesį esminiu Trigalvio slibino galvų įkainojimo metu.

Dėl šio įvykio vertinimo oficialius klausimus pateiksiu Ūkio ministerijai, LR Vyriausybei, „NDX energijai“ ir „VP dešimtukui“:

  • kaip bendrai vertinate susidariusią situaciją?
  • ar sutinkate, jog Rymanto Juozaičio sprendimas įsigyti AB „Lietuvos energija“ akcijų pažeidžia verslo ir bendruosius etikos reikalavimus?
  • kaip visuomeniškai atsakinga bendrovė/organizacija/asmuo – ar pritariate tokiam viešo valstybės, t.y. visų Lietuvos piliečių, samdomo asmens elgesiui?
  • kokių konkrečių veiksmų imsitės, kad atitinkami veiksmai negalėtų pasikartoti tiek Trigalvio slibino, tiek ir kituose valstybiniuose projektuose?
  • ar pritartumėte, jog Rymantas Juozatisi turėtų atsistatydinti iš užimamų pareigų?

bus papildoma

Papildymas Nr.1, 00:37, 09:59

Klausimai išsiųsti el.paštu:

  1. ŪM atstovui spaudai, Ričardui Slapčiui;
  2. AB valdybos nariui iš ŪM A.Zarembai;
  3. AB valdybos nariui iš ŪM D.Pečiuliui – 09:31 atsakymas, pagal LR ŪM 2004 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 4-99 informaciją teikti gali tik atstovas spaudai – o asmeninę nuomonę mūsų tarnas turi?;
  4. AB valdybos narei iš ŪM V.Dzermeikienei;
  5. Gedimino Kirkilo sekretorei;
  6. LRV spaudos tarnybai;
  7. VST atstovei spaudai Renatai Saulytei (vykdančiai ir NDX atstovės spaudai funkcijas) – pirmoji reakcija apie 08:30 telefoninis skambutis su pažadu pateikti info;
  8. „VP Dešimtukui“:
    1. Nerijus Numavičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, vargu, ar jį naudoja;
    2. Julius Numavičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, per @delano.lt neveikia;
    3. Vladas Numavičius – UAB „Jungtinė farmacija“ išregistruota, pėdsakai tik kažkur Lenkijoje;
    4. Žilvinas Marcinkevičius – kol kas el. pašto adreso nerandu;
    5. Mindaugas Marcinkevičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, vargu, ar jį naudoja;
    6. Gintaras Marcinkevičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, juokingas atvejis – bene šis pons 2005 buvo ūkininkas (Nr.27);
    7. Mindaugas Bagdonavičius;
    8. Ignas Staškevičius;
    9. Renatas Vaitkevičius;
    10. Darius Nedzinskas.

Rodyk draugams

Bastioninės pilys - Biržai, Nesvyžius, Klaipėda, Oslas

XVI amžiaus antroje pusėje į Lietuvą atkeliavo dabartinės Italijos teritorijoje išmąstyta naujovė – bastioninės pilys. Pasak Albino Kuncevičiaus, tai buvo natūralus atsakas į platų artilerijos naudojimą, ko paprastas mūras nebeįveikdavo. Pylimas, o juo labiau sutvirtintas, tapo nauju gynybiniu argumentu. Trigonometrijos mokslas pasiūlė taisyklingas geometrines formas, jų kampuose bastionus, kuriuos jungdavo aukšti pylimai – kurtinos.

1586 metais pradėta statyti itališkojo tipo Biržų pilis, kuri kartu tapo ir Biržų kunigaikštystės rezidencija. Karo mokslas privertė jau mažiau nei po pusės amžiaus (1637 m.) ją renovuoti pagal nyderlandų specialistų technologijas. Tvano rezultatus teko lopyti 1659-aisiais, tačiau ir šiuos panaikino Šiaurės karai.

Nuotrauka  A. Petrašiūno, linijos mano.


Nors tuomet valdyta Prūsijos, tačiau Klaipėdos pilis – ankstyviausia šiuolaikinės Lietuvos teritorijoje, statyba baigta XVI amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje.

Nuotrauka J. Bružinsko, linijos mano.

a

 

Nesvyžius
– kitos, geresnę lemtį istorijos vingiuose išlaikiusios Radvilų šakos rezidencija. Čia pilies statyba pradėta 1551, tačiau rimtesni darbai siejami su 1583 dirbti pradėjusiu italu Jonu Marija Bernandoni.

Nuotrauka „Google Maps“, linijos mano.

 

Palyginkim – Oslo Akershus tvirtovė turi daug įvairių bruožų, tačiau pagrindinė rekonstrukcija daryta tame pačiame XVI amžiuje (o tiksliau – 1531-1532 metais), kai bastioninės pilys buvo technikos viršūnė, pasiekusi mūsų platumas. Tiesa, Oslo pilis taip ir nebuvo priešų užimta, nebent atiduota…

Nuotrauka „Google Earth“, linijos mano.

Rodyk draugams

Klajūnas?!

Pagalvojau ir suskaičiavau, kiek esu sėslus:

  • iki 1995 rugsėjo – Utena;
  • iki 1996 rugsėjo – Kaunas, KTUG barakas;
  • iki 1997 kovo – Stamford'as, barakas;
  • iki 1998 birželio – Kaunas, KTUG barakas;
  • iki 2000 sausio – Vilnius, VU TF barakas;
  • iki 2002 rugpjūčio – Vilnius, I butas;
  • iki 2003 spalio – Vilnius, VU TF barakas;
  • iki 2005 sausio – Vilnius, II butas;
  • iki 2007 rugsėjo - Vilnius, III butas;
  • dabar – Vilnius, IV butas.

Taigi, per pastaruosius 12 metų gyvenamąją vietą keičiau 9 kartus!

Rodyk draugams

Grinevičiūtė ir konservatoriai

Įvairių epitetų esu girdėjęs apie Rūtos Grinevičiūtės darbo metodus, tačiau kol kas ji savo asmeninės nuomonės neatskleisdavo ir ją galėjome spėti tik iš pasakojimo tėkmėj pasirenkamų klausimų ir jų formos. Prieš pora metų Rūta pradėjo kryptingai stotis į anti-rusišką žurnalistų grupę. Šiandien, matyt, Vytauto Landsbergio 75-mečio proga, interneto portale www.alfa.lt pagaliau viešai prisipažino palaikanti korifėjaus kryptį į Vakarus.

Džiaugiuosi kartu su kitais skaitytojais. Norėčiau, kad ir kiti žurnalistai aiškiai deklaruotų savo asmeninę poziciją ir principus. To lygiai taip pat trūksta pagrindiniams žiniasklaidos kanalams – su nekantrumu laukiu pirmosios viešai Lietuvoje paskelbtos redakcinės politikos (pavyzdžiui, „Reuters“ ar BBC).

Rodyk draugams

Himnas meilei

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.



Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.



Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.



Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.



Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,



nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.



Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.



Meilė niekada nesibaigia.



Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.



Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.



Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.



Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.



Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.



Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

P.S. 1 Kor 13,2 – negaliu nepasidalinti

Rodyk draugams

Oslas (Oslo) kaip pažadėtoji žemė

Kaip pavadinti miestą, kuriame dirba tikrai ne vienas ir ne du lietuviai? Ką šis miestas reiškia man, tiesiogiai darbine veikla susijusiam?

Kol kas žinau mažai. Nuo senų mokyklinių Kopenhagos įspūdžių 1997-ųjų rudenį, vėlesnių kelionių į Helsinkį, Stokholmą Skandinavija yra ne ta pasaulio pusė, kuri traukte trauktų. Kita vertus, tokį jausmą sukelia tik ta pati Lietuva :)



Kaimyninis Stokholmas ne taip seniai paskelbė kasmetinių Nobelio premijų laureatus. Vienas iš jų – Alas Goras (Al Gore) – kaip tik kalba apie tai, apie ką spalio 15-ąją kalba kolegos blogeriai. Aš tik komentuoju, nes pernelyg tai paprasta. Daug sunkiau bent savaitę išlaikyti savo automobilį garaže ir naudotis visuomeniniu transportu. Kalbos nieko nepakeis, galime pasikeisti tik patys. Deja, čia turiu labai prastą nuojautą..

Vieša paslaptis, jog Norvegija II-ojo pasaulinio karo metu palaikė Vokietiją. Todėl gal ne toks atsitiktinis vokiškos tvarkos ir skandinaviškojo atšiaurumo derinys sklando ore.
Ir truputį keistokai atrodo miesto pakraštyje įkurtas holokausto muziejus..

Kita mintis – ar tik atsitiktinumas, kad Skandinavijoje gana daug mecenatystės pavyzdžių? Vigelando skulptūrų parkas – vienas iš tokių, kam čia dar kartą minėti dinamito išradėją?

Tad toks tas pirmas Oslo įspūdis. Dar verta paminėti dideles kainas, hamburgerių maniją, karalystę, nuotraukų parodą po atviru dangumi  prie merijos, prostitutes ir nusikaltėlius iš Lietuvos, bankomatų trūkumą ir visai ramų miegą ;)

Rodyk draugams

Kur yra aiškus ES paramos lėšų gavimo paaiškinimas?

Po eilinio Dalios Grybauskaitės pareiškimo kyla noras pačiam kreiptis ir aplikuoti, tik eilinį kartą atsidaužiu galva į tą pačią sieną – kur rasti paprastą ir eiliniam piliečiui suprantamą ES paramos lėšų skirstymo mechanizmo aprašymą? Nesu kvailas ir teisės magistras, bet eilinį kartą pradėdamas skaityti Bendrąjį programavimo dokumentą ar naršyti kokią www.esparama.lt viltį pametu ir spjaunu į vokiškai-prancūziškus pinigus.

Gal kas nors jau praėjot tokį pat košmarą ir galit ką pasiūlyt?

Rodyk draugams

Viltis

Vilties receptas:

  • keletas į rutiną panašių kasdienybės įvykių;
  • netiesiogiai pažįstama mergina;
  • drąsa paklausti nepatogų klausimą;
  • alternatyva B, C, D, …;
  • alternatyvos N pasirinkimas;
  • prielaidų išskyrimas ir jų užtikrinimo mechanizmų sukūrimas smegenų audros metodu;
  • terminai.

Jeigu būčiau statistikas, tai dabar pasakyčiau, kad šiandien pastačiau statymą 1:42,5. Ar laimėsiu – žinia ir aiškumas jau šį penktadienį :)

P.S. užuominos kodas – GKK

Rodyk draugams

Mažas biurokratų dalykėlis

„Mažos dovanėlės stiprina draugystę“ – moko liaudies išmintis. Tačiau apie draugystę su biurokratžmogiais geriau nekalbėti. Nei jie mūsų liaudies dalis, nei jie išmintimi gali pasigirti – tai tiesiog priešiški ir liaudžiai kenkiantys į žmones panašūs gyvūnai.

Vienas iš tų gyvūnų vadų ne taip seniai buvo pasiruošęs tapti e-biurokratu, suprask – efektyviai dirbančiu ir naujausias technologijas naudojančiu biurokratu. Tas vadas, vardu Gediminas, net buvo savo charizma įtikinęs, jog tikrai gali prasidėti kažkokie pokyčiai, jog biurokratų koridoriuose padvelks gaivūs vėjai ir kavos gėrimai liks tik giliausioje atmintyje.

Prieš pora savaičių teko pačiam išbandyti, kiek tie vėjai tikti, ar retorikos Heraklis sugebėjo išmėžti senąsias biurokratų arklides.

Užduotį biurokratams turėjau labai paprastą – kad visagalė Lietuvos Respublikos biurokratų informacinė sistema įtrauktų į savo informacijos vandenynus žinutę apie kunigo palaimintą dviejų Lietuvos piliečių ir Romos katalikų bažnyčios narių santuoką.

Pirmas biurokratžmogių klūptelėjimas – nors Lietuvos religinių bendruomenių suteikti santuokos sakramentai jau senokai turi teisinę galią, tačiau kažkodėl galingasis biurokratinis aparatas nepasitiki tų pačių religinių bendruomenių šventikais – besituokiantieji privalo patys asmeniškai: a) paimti iš šventiko šio kruopščiai užpildytą specialios formos anketą; b) abu kartu gyvai pristatyti į Civilinės metrikacijos skyrių; c) užpildyti formą, kuri iš esmės identiška [a] punkte gautajai ir atneštajai; d) pateikti gimimo liudijimus (tarsi Civilinės metrikacijos skyrių biurokratžmogiams nepakaktų asmens dokumentų, tarsi tų – bazinių – nebūtų Valstybės registrų sistemoje).

Antras nuolankumo visagalei Valstybei metas – pasipinigavimas. Gal net neverta pasakoti, jog Civilinės metrikacijos skyriai valstybine rinkliava apsidraudžia nuo per didelio santuokos liudijimo prašančiųjų antplūdžio. Juk iš tiesų – 15 litų mokestis apsaugo, kad kokie nors entuziastai nepradėtų jo nuorašų prašyti kas antrą dieną. Tik vat bėda, kad man, prašančiam tokio liudijimo pirmą kartą, tas 15 litų mokestis nei į tvorą nei į mėtą… Ar per mažai mano mokėto Gyventojų pajamų mokesčio litų, kad dar reikėtų papildomų 15 litų? Dar būtų kokie 200 Lt ir auksu siuvinėtas liudijimas – suprasčiau… Dabar tik tragikomiška, kai efektingai kompiuterius bildenančios ir bildenantys biurokratžmogiai sugeba pasakyti, jog internetu daryti pavedimai netinka – būtinai reikia raštu patvirtintos pavedimo kopijos. Vargšai… vargšai tie biurokratai. Kiek jų dar laukia kelių ir klystkelių per e-miškus ir e-pelkes. Tiesa, keista, jog Policijos departamentas sugebėjo analogišką užduotį įveikti gana lengvai dar prieš keletą metų.

Tretieji biurokratijos spąstai itin gudrūs. Galite net patys paskaičiuoti. Kažkoks itin galvotas biurokratžmogis sugalvojo, jog religinių bendruomenių dokumentus apie santuoką reikia pateikti per 10 kalendorinių darbo dienų nuo įvykio. Tarkim, Jūsų santuoka vyko šeštadienį. Civilinės metrikacijos skyrius religinių bendruomenių dokumentus priiminėja antradieniais ir trečiadieniais (pirmadieniai – išeiginės, o nuo ketvirtadienio – matyt, šiaip sau nedirba). Tad savo povestuvinę kelionę turite arba a) pradėti iš karto po santuokos sakramento ir sutrumpinti iki savaitės, arba b) pradėti po geros pusės savaitės po santuokos. Kitaip Jūsų religinės bendruomenės patvirtinta santuoka valstybei yra niekinė. Ir biurokratžmogiams nusispjaut į Jūsų norus kopinėti medų. Pirmiau – duoklė valdovui (tpfu, Valstybei ir biurokratams), tik po to paprasto piliečio interesai.

O kaip viskas būtų valstybėje, kuri rūpinasi savo piliečiais? Kaip turėtų dirbti valstybės mechanizmai, kad užtikrintų sklandų piliečiams svarbių gyvenimo įvykių „įforminimą“? Kaip valstybė galėtų sveikinti savo piliečius, o ne įkalinti juos į beprasmiškų kafkiškų „Procesų“ vykdymą?

Tereikia pasitikėti ne tik religinių bendruomenių galimybėmis suteikti santuokos sakramentą (ar atlikti kokį kitą panašaus pobūdžio aktą), bet ir priimti šių bendruomenių lyderių informaciją. Juk pakaktų, kad kurjerio paslaugas atlikinėjantys sutuoktiniai šią funkciją perduotų paštui. Jau minėjau, kad šventikai ir dabar pildo specialias nustatytas formas, tad kodėl Civilinės metrikacijos skyriai iš jų šios informacijos negalėtų priimti registruotu paštu (jeigu jau speciali internetinė prieiga būtų kosminis biurokratžmogių laivas)? Kitas (ir paskutinis!) protingos Valstybės žingsnis būtų perdėm paprastas – sutuoktinių pasirinktu adresu (nepasirinkus – pagal vieno iš sutuoktinio deklaruotą gyvenamąją vietą) būtų išsiunčiamas gražus sveikinimas su tikru atitinkamos savivaldybės mero parašu (ne tiek jau daug tų santuokų šiais laikais). O valstybinio santuokos liudijimo prisireiktų tik tiems, kurie save laiko netikinčiais.

Aišku, tokia santvarka netiktų biurokratžmogiams – jie prarastų savo svarbą, privalėtų dirbti sparčiai ir efektyviai, o tarybinio ZAGS‘o atgyvenos savo tarybine patirtimi galėtų auklėti savo anūkus. Vis daugiau naudos būtų.

Paskelbta vz.lt

Rodyk draugams

kaip į blogas.lt importuoti Wordpress įrašus?

kolegoms praėjusiame įraše užpuolus ir sugėdijus, kilo klausimas, ar [subj.] įmanoma? turiu pabandymui eksportavęs, o kaip importuot?

Rodyk draugams